SOCIAL MEDIA

Idėjos Kūčių vakarienei.
Mano prisiminimai ir tradicijos.

2020/12/23


Negaliu patikėti... Tikrai negaliu! Kol visas pasaulis piktinasi, jog šiais metais nėra galimybių nė vienam žmogui praleisti šventinio laikotarpio su artimaisiais, tuo tarpu aš, jau skaičiuoju trečias Kūčias ir Kalėdas toli nuo savo gimtų namų. Neneigsiu, liūdesys širdelę spaudžia, tačiau stengiuosi tame įžvelgti pozityvo ir juo pasidalinti su jumis! Nors tai ir treti metai iš eilės, kuomet nelaušiu Kalėdaičio su savo šeima, tačiau tai pirmi metai, kuomet turiu galimybę PIRMĄ KARTĄ gyvenime pasidaryti tradicinę Kūčių vakarienę ir puoselėti ne tik lietuviškas, tačiau ir šeimos tradicijas...

Mano šeimoje tradicijos visuomet buvo ir yra puoselėjamos šiltų Mamytės rankų... Metai iš metų kaip užsukta bitutė ji niekada nepatingėdavo atsikelti ankščiau už visus ir pradėti ruoštis didžiąjai metų šventei koordinuodama kitus namiškius... Šią diena atsimenu kaip itin haotišką... Jei nori - pusryčius pavalgyk, tačiau tą dieną virtuvės durų nedarinėk, neslampinėk kaip koks dvasios ūbagas ir neužkandžiauk. Pasniko laikėsi daugiau ar mažiau visi (na, žinant mane, visad kažką nukniaukdavau Mamai nematant... O... BET... TAČIAU... Praktiškai tai buvo neįmanoma... Niekas nepraeidavo pro Mamos erelio akį, tik pamatys, kad jau kažką turi burnoj, pasižiūrės tokiu žvilgsniu, kad iki gyvenimo galo sotus liksi... Iš esmės visi šeimoj turėjo savas pozicijas... Mama su a. a. Babyte nuo ankstaus ryto sukdavosi virtuvėje, likę namiškiai tvarkydavo namus, ruošdavo stalą vakarienei, serviruodavome gražiausiais namuose turimais indais... Dabar suprantu, kad tą servizą ir naudodavome tik specialioms progoms... Po piet, kuomet namai jau daugiau ar mažiau švarūs, viskas sutvarkyta, stalas paruoštas, beliko tik nusiprausti ir sėsti vakarieniauti... Nežinau kaip čia taip, bet dažniausiai maudynes pradėdavau aš, o tada visi likę namiškiai ir paskutinis, kuris eidavo į dušą - visada būdavo tėtis... Tikrai nežinau kaip čia taip susiklostydavo, tačiau kitaip ir neatsimenu, kad būtų buvę. Na ką. Visą dieną pasnikavę, nusiprausę ir apsirengę gražiausiais rūbais, prieš sėdant prie stalo visad sukalbėdavome maldą, a. a. Baba turėdavo šventinto vandens, tad laimindavo ne tik maistą, tačiau ir visą šeimą. Na, o po to - atininkamai pradėdavome vakarienę nuo Kalėdaičių laužymo. Visi kartu išsitraukdavome po vieną, žiūrėdavome į paveiksliukus juos skirtingai interpretuodami ir dalindavomės vieni su kitais... O po to valgydavome, valgydavome ir dar kartą valgydavome, plepėdavome, aptarinėdavome praeitus metus, dalindavomės prisiminimais ir visada po to ateidavo Kalėdų Senis... 

Tokias Kūčias atsimenu su plačiausia šypsena veide... Tokias Kūčias noriu kurti ir savo namuose ir man nei pandemijos, nei virusai nesutrugdys to puoselėti, nes tai yra pirmi metai, kuomet nedirbu šventiniu laikotarpiu... Kalbant apie tradicijas, tai nežinau kaip kitose šeimose, tačiau mes turėdavome savitas... Mano Tėtis yra rūkantis jau daugybę metų, tad po vakarienės visada eidavo parūkyti į lauką sakydamas 'Einu paklausyt iš kurios pusės šunys loja' (nuo tos pusės reik tikėtis dukroms piršlių, uošvių ar pačio jaunikio). Atsimenu, jog mesdavom savo batą su Sese atsukusios nugara į namų duris... Jei batas žiūri ta puse lyg norėti išeitų iš namų, vadinas greitai išsikraustysi, jei ne - teks dar palūkėti... Ant stalo visuomet būdavo papildoma lėkštė, stiklinė ir įrankiai - paserviruota tiems, kurie nebėra tarp mūsų... O vakarienei pasibaigus, niekuomet nevalydavome stalo ir viską palikdavome taip kaip yra per naktį užklydusioms dūšelėms paskanauti... Įvairių tradicijų būta, vienais metais po lova ir tiltą iš degtukų ant vandens stačiau, laukiau pranašingo sapno, bet taip ir nepamenu kuo pasibaigė... Trumpai tariant, linksmai, jaukiai ir kukliai praleisdavome šį vakarą metuose, o visai vakarienei pasibaigus maistą palikdavome taip kaip yra (mirusių artimųjų sieloms užeit ir pasisvečiuoti) ir eidavome į Bernelių mišias (tas labai labai vėlyvas...), bet šitą pamenu tik esant paauglei, kol buvau vaikas, labiau džiaugiausi Senio Šalčio dovanomis ir namų šiluma.

Tai tiek tų tradicijų iš mano šeimos, o kalbant apie rytojaus šventę, planuoju stalą padengti šiais 12 patiekalų:

Kalėdaičiai
Pyragėliai su kopūstais
Pyragėliai su aguonomis (ar mano šeima vienintelė ar ir jūs juos vadinate 'piroškomis'? )
Balta mišrainė su veganišku majonezu
Burokėlių mišrainė
Kūčiukai
Saldi sriuba
Sumuštinukai su rūkyta lašiša / silke
Pakepta menkės filė su daržovėmis
Duonytė (juoda, balta, batonas)
Vynuogės ir kiti, turimi vaisiai
Vyšnių kisielius

Vakarienė bus tradicinė, kaip ir priklauso - be mėsytės, kiaušinių ar pieno produktų... Vieną kartą per metus, juk galima ir kitaip pavakarieniauti... Na, o jums mielieji, linkiu šiltų švenčių, ramybės ir palaimos! O aš būtinai pasidalinsiu savo įspūdžiais po švenčių kaip sekėsi gaminti šią vakarienę ir pasiruošti didžiąjai metų šventei...







Rašyti komentarą

Instagram