SOCIAL MEDIA

Motyvacijos duobės ir kaip iš jų išlipti?

2020/11/11

 

Geras jausmas, kuomet esi pačioje kalno viršunėje ir gali iš visos krūtinės rėkti, koks sėkminga(s) ir motyvuota(s) esi, tačiau va taip PYST kažkas ir atsitinka... Net ir stovint ant lygaus paviršiaus, jis nebesijaučia toks lygus ir ta saulė, kuri taip švietė jau nebe tokia ryški, nes ją pradeda dengti rūkas... Kas gi nutiko? Pradingo motyvacija ir staiga įkritai į duobę? Viskas čia yra gerai, taip gyvenime jau būna... Svarbiausia nepamiršti, jog amžinai tai nebus ir tai yra LAIKINA! 

Įkritus į motyvacinę duobę ne visada suprantame kaip sunku kartais gali būti, tačiau šiandien klaviatūrą barškinu ne be reikalo... Neseniai pati iš tokios duobės išlipau, todėl skubu pasidalinti savo šviežiais išgyvenimais, patarimais ir metodais kuriuos taikiau... Jie man padėjo, todėl tikiuosi, jog gali padėti ir kitiems. 

Rugpjūčio mėnesį jau taip užsimotyvavus buvau... Tiesiog tiksėjau kaip bomba ir telaukiau kada susprogsiu nuo visų idėjų įgyvendinimų, planavimų ir dar devintų amatų, tačiau deja - dešimto bado... Savo maža subinaite norėjau atsisėsti ant viso giminių suolo ir pasėdėt prie stalo, bet iš viso to gavosi tik šnipštas... Vieną akimirką stovėjusi kalno viršūnėje, nespėjau nė mirktelėti kaip ridenausi žemyn... Nu ir kas čia tokio... Stojo darbai, nieko nenorėjau tik miego miego ir dar kartą miego... Jaučiausi prastai, nenorėjau nieko daryti ir tokiu būdu atsiradau absoliučioj motyvacijos duobėj... Na, neslėpsiu, tai tikrai šlykštus dalykas, koks gali nutikti pakeliui į sėkmę... Tačiau dėl to nusiminti tikrai nereikia! Juk jos ištinka visus... Taigi, baigiu tušžodžiauti ir dalinuosi ką dariau, kai nieko daryti nenorėjau...

🍀 Buvau iš ties pervargus, įvairūs dalykai slėgė mano pečius... Buvau pavargus ir fiziškai, ir dvasiškai - neradau ramybės... Norėjau daryti daug ir dabar, tačiau nesugebėjau net laiko suplanuoti taip, jog viską suspėčiau padaryti būnant žmogumi ir turint tik 24 valandas per parą... Kad ir kaip bebūtų - spjoviau į viską! Supratau, kad pasaulis suktis nenustos, jei aš sustabdysiu visas savo veiklas... Tad susikoncetravau į poilsį, miegą ir valstybinį darbą... 

🍀 Laisvu metu mėgstu skaityti knygas, žiūrėti seminarus taip sakant - tobulėti... Tačiau pasiekiau tokį dugną, jog šios veiklos man neteikė jokio džiaugsmo, todėl nustojau šviestis ir mokytis būti geresne savo versija... Tik laikui bėgant Netflix'o žiūrėjimą pakeičiau į seminarus, kurie mane pradėjo motyvuoti ir po truputį grįžau į senas vėžias... 

🍀 Kaip jau ir daugybę kartų sakiau - neturėjau jėgų... Tiesiog... Ir jokios ramybės savyje neradau, net griaužiausi ir blogai jaučiausi dvasiškai, nes žinojau, kad laiko atžvilgiu spėčiau tiek daug dalykų pasidaryti, tačiau lovos patalai buvo kur kas mielesnis prioritetas, todėl jį ir rinkausi viską atidėliodama. Tačiau tam, jog tų jėgų atrasčiau turėjau susidėlioti visus taškus ant i... Būnant tyloje, klausantis ramios muzikos, sakant sau gražius dalykus ir medituojant... Taip atradusi ramybę palikau savęs graužatį praeityje... Supratau, jog yra normalu pavargti ir pervargti... Supratau, jog nieko blogo tiesiog būti žmogumi ir atsikvėpti.

🍀 Pradėjau jaustis geriau... Ir po truputį grįžtant motyvacijai pasitikau ją su šypsena, ištiestomis rankomis ir pasiruošiau padaryti apžvalgą... Ką kiti žmonės nuveikė, kol aš miegojau sau kaip karalienė ant lauro lapų... Taigi, pasižiūrėjau kokius lygius mano kolegos pasiekė tinkliniame marketinge, kol aš nieko nedariau, paskaitinėjau ką kiti tinklaraštininkai prirašė į savo svetaines, kol aš nieko nedariau, pažiūrėjau kiek knygų ar seminarų aplinkiniai aplink mane perskaitė ar išklausė, kol aš nieko nedariau... Ir užuot savęs gailėjusi, kad iššvaisčiau laiką, aš tiesiog buvau ir džiaugiausi už juos visus... Juk jie patapo puikiu pavyzdžiu ir motyvacija... Jei gali jie, kuom aš kitokia? Juk ir aš galiu!

Tad po tokio rudeninio miego motyvacijos duobėj supratau, kad Aristotelis gerai sakė, jog niekas taip neišsekina žmogaus kaip ilgas nieko neveikimas! Tad pavargus nuo absoliučiai nieko nedarymo ir tik sielojimosi po truputį sugrįžtu į visas veiklas.

Tad dar kartelį, informacijos užtvirtinimui... Maži žingsneliai, kurie gali padėti ir jums!
✔ Išsimiegok ir gerai pailsėk!
✔ Tam, kad atkurtum motyvaciją ir įkvėpimą veikti - ieškok iš kur galėtum šių dalykų pasisemti! (Knygos, seminarai, ir t.t.)
✔ Atrask savo vidinę ramybę - medituok! Mėgaukis tyla ir tiesiog būk.
✔ Paanalizuok ką nuveikė tavo konkurentai, kolegos ar draugai kol tu tupėjai savo motyvacijos duobėj... Tai bus puikus spyris į šikną judėti pirmyn!

Tikiuosi, jog ir tu sugebėsi išnaudoti visas motyvacijos duobes, kurios pasitaikys tavo sėkmės kely... Gaila, tačiau jų bus... Bet nepergyvenk! Vietoj to, atkreipk dėmesį į save ir į savo poreikius... Pasižiūrėk kuomet tavo produktyvumas siekia lubas... Tiesiog gyvenk, mėgaukis ir klausykis savo kūno... Taip pasieksi geriausių rezultatų!



Rašyti komentarą

Instagram