SOCIAL MEDIA

#1
Iš padavėjų gyvenimo

2020/08/19



Nu žinokit, jei būčiau rašius šitus išgyvenimus vakar po darbo, kai viskas dar labai šviežia, tai klaviatūra liktų išbarškinta, kad vargu ar galėčiau šiandien naudotis kompiuteriu... Man mama sakė, kad visokių žmonių yra ir visokių žmonių reikia, bet kaip tuos kosmonautus gravitacija šitoj planetoj dar laiko, tai aš jokio supratimo neturiu... 


Vienu žodžiu, o buvo taip...


Be 5 minučių, 5 - vakarėja... Dar viena greita penkminutė prieš pamainą, skirta aptarti visus dalykus vykstančius restorane, sužinoti dienos sriubą ir visą kitą informaciją, kurios gali prireikti dirbant vakarienės metu. Tą vakarą buvo pilna komanda, vakarienei apie 230 klientų, kas dar nėra taip blogai, kol kas jokių staliukų su alergijom, nusiskundimais ar šiaip kažkokiom neaiškiom užgaidom nėra... Jokių gimtadienių, jokių sukakčių - svajonė, o ne pamaina... Gaila, kad neilgam...


Jog suprastumėt geriau, noriu paaiškint, kad visas restoranas yra suskirstytas į sekcijas, o kiekvienoje iš jų yra tam tikras skaičius staliukų. Vakarienės metu, tu žinai, kokioje sekcijoje dirbi ir nekiši nagų prie ne savo staliukų, nebent esi paprašytas, ar matai, kad kolegai reikia pagalbos... Tad mano sekcija tą vakarą buvo šoninėje restorano dalyje ir ten dirbau kartu su kolega, nes mūsų sekcijos buvo šalia....


Jau vakarienė prasidėjo, gali matyti, kad restoranas po truputį pildosi. Nuėjus prie staliuko paimu gėrimų ir maisto užsakymą ir net nespėjus nueiti man jau mojuoja vyras iš toli... Galvoju gal šiaip kokio vandens nori, ar vaikui kreidelių, dar kažkokio velnio... Ateinu prie jo, o jis visas pasipiktinęs klausia ar galiu paimti užsakymą... Na tai žinoma, kad galiu, bet žmogau, tu ką tik atėjai, o tavo visa šutvė su Kaziu lėbauja man prieš pat nosį, tai gal sutramdyk savo šeimą ir tada pasikalbėsim... 


Kad ir kaip bebūtų, man kolega sakė, kad tam staliukui šarabanai susisukę, bet nežinojau, kad ant tiek... Na žodžiu, man jau dūšioj negera, nes lendu ne prie savo staliuko, vis tik kolega turėtų žinoti kas darosi ir dažniausiai pati pykstu, kai prie mano staliukų eina, tačiau ką bepadarysi - paprašė, vadinas reikia ir viskas. Imu tą užsakymą, to vyro žmona užsakė maistą visiems vaikams ir sau su vyru... Užsakinėjant maistą sako ji man:

- Noriu spagečių savo vaikui ir kad viskas būtų atskirose lėkštutėse.

- Tai makaronai bus vienoj lėkštėj, o padažas atskirai? - pasitikrinu.

- Nu kaip nesupranti, noriu makaronų nuo padažo atskirai ir vištienos dar...

- Bet vištiena į spagečių kainą neįskaičiuota, - paaiškinu jai... Kita moteris iš tos pačios 'chebros' stebi situaciją kaip išsižiojus voverė...

- Matai, kad nesupranta, užsisakyk tiesiog makaronų be nieko, - kandžiai pasižiūrėjo ji į mane, ale geradarė... Dar sudainuok odę emigrantams nesuprantatiems anglų kalbos, blemba, pagalvojau... Jau kraujas po truputį pradėjo virti...

Na nieko tokio... Susivaldžiau, imu užsakymą toliau... Viena mergaitė pradėjo sakyti man, ko ji nori vakarienės, tačiau jos super mamytė įsitraukė į mūsų pokalbį negerbdama nei manęs, nei savo dukros ir pareiškė jai, kad maistas jau yra užsakytas ir kad ji su manim kalbėt neprivalo... O Dieve galvoju... Ir kur aš čia papuoliau. Kol jos abi išsiaiškino ko nori iš šio gyvenimo kitas vyras atėjęs man aiškino:

- Mano dukra netoleruoja gliuteno ir pieno... Tad mes norim salotų su vištiena ir bulvytėm fri.

Jau jaučiu man traukuliai į akį pareina aš į jį žiūriu su tokiu gailesčiu ir sakau:

- Tikriausiai jau matėte, kad pas mus restorane išvis tokio patiekalo kaip salotos su vištiena - nėra, tačiau nieko tokio, aš paklausiu šefų ką galime dėl to padarysi ir leisiu jums žinoti, - kantriai, laikydama liežuvį už dantų paaiškinau jam, nes ta prasme alio... Aš suprantu, kad tavo dukra turi alergijų, bet pas mus meniu yra daugybė kitų variantų ką ji gali valgyti vakarienei - nereikia išrasdinėti naujo dviračio...

NESVARBU... Kitas topas buvo kai vyras į mane žiūri ir sako:

- Aš 'fish and chips' noriu (tradicinis, visiems gerai žinomas patiekalas Jungtinėje Karalystėje. Tai tešloje gruzdinta žuvis su bulvytėm fri).

- Labai apgailestauju, tačiau pas mus meniu nėra fish and chips, - atsiprašiau ir persiprašiau šito ponulio... Bet rimtai, jei nemokate skaityti ir aukšto lygio viešbučio restorane tikitės pavalgyti gatvės maisto, kokie vėjai išvis jus čia atpūtė...?

Ir pati didžiausia vyšnia ant šito Kazio šutvės torto buvo, ta super mamytė su dukra, pagaliau jos išsiaiškino ko nori iš gyvenimo, tad grįžau prie jų paimti užsakymo... Pasirodo, mergaitė pradėjo verkti, nes mama neleido jai užsisakyti šalto patiekalo... Galų gale, ašarom mergica išsikovojo pergalę ir užsisakė pirmą patiekalą... Tada mama žiūri į mane ir sako:

- Mano dukra netoleruoja pieno produktų, kaip pagrindinį patiekalą, mes norėtume jai užsakyti plokščioj česnakinės duonos, tačiau ant meniu neparašyta ar joje yra pieno ar nėra.

- Leiskite pasitikrinti su šefu ir aš jums tuojaus pasakysiu, - vis dar maloniai atsakiau jai nors ir sukąstais dantimis... Pasitikrinus su šefu - duona turi pieno, ko pasekoje tai nėra tinkama jos numylėtai, ašarotai dukrai, tad grįžtu prie jos ir viską išaiškinau, kaip tik galiu maloniau, - atsiprašau, tačiau duona, kurią turime mūsų restorane turi pieno viduje ir nėra tinkamai jūsų dukrai, tačiau...

Ir ji mane pertraukė net nesiklausius kitų variantų!!! Pradėjo kelti balsą, jog šis restoranas nėra plataus pasirinkimo ir visiškai netinkamas veganams... Tuo tarpu, jos dukra dar labiau pradėjo verkti, nes gi ta duona turi pieno viduje... Kaip norėjau iš ten pabėgti, kad jūs žinotumėt... Kad ir kaip bebūtų, atsidusau ir pagalvojau, kad su tokia psichine aš tikrai nesitvarkysiu, tad pasižiūrėjau į ją ir paklausiau:

- Galbūt norite pakalbėti su mano vadovu?

- Aš pakalbėsiu! Aš tikrai pakalbėsiu, - vos ne grasinamai ir pakeltu tonu sakė ji, lyg norėdama mane įbauginti... Bet nežinau, kažkaip nei šilta, nei šalta.. O maistas jos dukrai vis dar neužsakytas...

- Galbūt norite šiandien jai užsakyti picos su veganišku sūriu? - daviau alternatyvą, kurią vaikai mėgsta, - tačiau dukra dar labiau pradėjo verkti, nes tai buvo maistas, kuri jį valgė vakar... Atsidusau, nusiraminau, - jeigu jūs norite tos duonos, galiu paprašyti pas šefą, jog iškeptų jums picą, - ir vėl likau pertraukta, o ta mergaitė verkė krokodilo ašarom... Nu galvoju viršūnė... Kol ta boba išsibumbėjo kaip jai nepatinka mūsų restorano turimas meniu, aš pabaigiau tai ką buvau pradėjusi sakyti, - jog iškeptų jums picą, be jokio sūrio su pomidorų padažu ir česnaku... Bus labai panašu į tą duoną, kurią norite užsisakyti, tačiau tik kitoks pagrindas, kuris jums puikiai tiks dėl alergijų, - mergaitė per ašaras nusišypsojo, o motina pamačius jos šypseną nustojo kudakuot kaip višta be galvos...

Pasakysiu atvirai, palikau tą staliuką su triūkčiojama akim nuo nervų... Visą laiką, kol ėmiau užsakymą aplinkui zujo vaikai, šūkavo ir rėkavo, visi darė kas ką norėjo - kažkoks cirkas ir pagarbos jokios...  O ta verkianti mergaitė net nebuvo mažylė, jai gal 10 metų, jei ne daugiau... Nuėjau prie sistemos vesti užsakymą, pamačiau ateinantį kolegą, pasižiūrėjau į jį ir tai tebuvo viskas ką galėjau pasakyti:

- Buvai teisus, jie tikrai nevispročiai, paėmiau iš jų užsakymą, vaikai turi ir šaltus, ir karštus patiekalus, o suaugusiejį tik karštus... Gal gali padėti įrankius? 


Ir dabar finale, gal kas nors gali paaiškinti, ar čia man vieno balkio trūksta ar čia kažkas negerai su jais?





Rašyti komentarą

Instagram